Kodėl 34 % teisę turinčių namų ūkių neprašo paramos ir kas veikia

Prancūzijoje apie 34 % teisę į RSA turinčių namų ūkių jo neprašo, vidutiniškai kas ketvirtį (DREES, 2022). 2021 metų pabaigoje teisę turinčių, bet jo negaunančių namų ūkių dalis tebebuvo vertinama 33-37 % (DREES, 2026). Vokietija ir Belgija fiksuoja panašios eilės rodiklius. Lauko eksperimentai sudėliojo prioritetų tvarką: procedūras lengvinančios intervencijos vidutiniškai padidina faktinį pasinaudojimą 8,31 procentinio punkto, o vien informaciją skleidžiančios - 3,39 punkto (Bendtsen, 2026). Susitikimas su socialiniu darbuotoju padidina pasinaudojimą 29 % (Castell ir kt., 2025).

Trečdalis teisę į RSA turinčių namų ūkių lieka be jo

Atskaitos skaičius ateina iš DREES metodinio darbo, paskelbto 2022 metų vasarį: vidutiniškai 34 % teisę į RSA turinčių namų ūkių per ketvirtį nepateikia jokios paraiškos, o 20 % taip lieka tris ketvirčius iš eilės (Hannafi, Le Gall, Omalek ir Marc, DREES, 2022). Dalis neprašymo yra trumpalaikė, ir kai kurie žmonės galiausiai išmoką gauna po kelių mėnesių.

Matavimas nuo to laiko buvo pakartotas. 2021 metų pabaigoje nuo 33 % iki 37 % teisę turinčių namų ūkių jo negavo, tai yra apie 560 000 namų ūkių, kuriuose gyvena beveik milijonas žmonių (DREES, Études et Résultats Nr. 1370, 2026 m. gegužė). 41 % jų negauta suma siekė 400 eurų ar daugiau per mėnesį vienam vartojimo vienetui. Šie namų ūkiai vidutiniškai yra mažiau nepalankioje padėtyje nei išmokų gavėjai: dažniau turi savo būstą, dažniau turi aukštąjį išsilavinimą (DREES, 2026 m. gegužė).

Kitose Europos šalyse pastebimas tas pats reiškinys. DREES ir Odenore 2022 metais penkioms šalims skirtoje ataskaitoje apie neprašymą fiksuojamas aukštas rodiklis Vokietijoje - apie 56 % ALG-II, bedarbių minimalių pajamų, atveju 2005-2014 metais (Harnisch, 2019). Belgijai joje cituojamas 2005 metų 62 % vertinimas socialinės integracijos pajamoms (Bouckaert ir Schokkaert, 2011), kartu raginant atsargiai vertinti matavimo metodus (Marc, Portela ir kt., DREES, 2022).

Dvi dokumentuotos kliūtys: informacija ir procedūros kaina

Naujausiose apžvalgose skiriamos dvi kliūčių rūšys. Nežinojimas, kad turi teisę, priklauso informacijai; formų pildymas ir dokumentų rinkimas priklauso procedūros kainai (Bendtsen, 2026; Daigneault ir kt., 2025). Taip pat dažnai minima su išmokomis siejama stigmatizacija; Prancūzijos eksperimentas išbandė laiškus, skirtus jai sušvelninti, ir jokio papildomo poveikio pasinaudojimui neaptiko (Castell ir kt., 2025).

Daigneault ir kt. (2025) sisteminė apžvalga išnagrinėjo 93 intervencijas iš 35 lauko tyrimų, paskelbtų per beveik dvidešimt metų. Sąrašas išryškina dviejų rūšių intervencijas: personalizuotą informaciją ir konkrečią pagalbą surenkant paraišką. Tyrimų bazė daugiausia amerikietiška, o autoriai ragina už JAV ribų bandyti paprastesnes intervencijas.

Į klausimą, kuri kliūtis sveria daugiau, Prancūzijos eksperimentai duoda retai prieinamą atsakymą: sandorio kaštai, laikas ir pastangos, kurių reikalauja paraiška, yra pagrindinė kliūtis (Castell ir kt., 2025).

Mažiau administracinių reikalavimų: +8,31 punkto

Išsamiausia šios srities meta-analizė apjungia 51 lauko eksperimentą ir 187 poveikio dydžius (Bendtsen, Journal of Policy Analysis and Management, 2026 m. kovas). Intervencijos, mažinančios atitikties reikalavimus, supaprastindamos formas ar padėdamos jas užpildyti, vidutiniškai padidina faktinį pasinaudojimą 8,31 procentinio punkto. Tos, kurios apsiriboja informacijos skleidimu, pasiekia 3,39 punkto.

Antras rezultatas svarbus skaitant vertinimus: poveikiai, matuojami paraiškos pateikimo stadijoje, yra maždaug dvigubai didesni nei matuojami galutinės išmokos stadijoje (Bendtsen, 2026).

Autorius 2026 metų birželį perskaičiavo rezultatus išplėstame 66 eksperimentų rinkinyje. Intervencijų, lengvinančių procedūras, pranašumas išlieka, tik vidutiniai poveikiai mažesni (Bendtsen, 2026 m. birželio atnaujinimas).

Susitikimas su socialiniu darbuotoju: +29 %

Pats iškalbingiausias matavimas ateina iš dviejų nacionalinių eksperimentų, atliktų Prancūzijoje su darbo ieškančiais žmonėmis, kurių bendra populiacija 100 000, o pusė jų gavo intervenciją (Castell ir kt., American Economic Journal: Economic Policy, 2025).

Pirmajame 30 000 žmonių buvo pakviesti į valandos susitikimą su socialiniu darbuotoju, kad būtų peržiūrėta jų teisė į penkiolika išmokų. Dėl tų, kurias administruoja šeimos šaka, paraišką buvo galima pradėti vietoje, susitikimo metu. Įvyko apie 6 000 susitikimų, t. y. 21 % pakviestųjų. Kvietimas padidina pasinaudojimą 7 %; žmonėms, kurie iš tikrųjų ateina į susitikimą, vertinamas poveikis siekia +29 % (Castell ir kt., 2025).

Poveikis telkiasi į išmokas, kurias socialinis darbuotojas galėjo padėti paprašyti susitikimo metu: +44 % pajamų priedams, +21 % šeimos ir būsto išmokoms. Sveikatos draudimui, kurį valdo kitas tinklas, jokio poveikio nematyti, ir tai paaiškinimą nukreipia į procedūros kainą (Castell ir kt., 2025).

Žmonės, kuriems susitikimas duotų daugiausia, rečiausiai į jį ateina: autoriai tame mato tų pačių sandorio kaštų pėdsaką, kurie stabdo ir pagalbos prašymą (Castell ir kt., 2025).

Simuliatoriaus vieta: parodyti teisę

Antrasis eksperimentas išbandė vien informaciją. 40 000 darbo ieškančių žmonių išsiųstas el. laiškas nukreipdavo į simuliatorių, kuris apskaičiuodavo jų asmenines teises. Jis sukėlė susidomėjimą: 67 % gavėjų paspaudė, o 18 % iš karto atliko simuliaciją. Faktinis pasinaudojimas per kitus mėnesius jokio aptinkamo judėjimo nepademonstravo (Castell ir kt., 2025).

Simuliatorius parodo teisę ir išvardija reikalingus surinkti dokumentus. Autorių nuomone, trintis slypi pačioje procedūroje: pateiktos paraiškos patenkinamos maždaug 90 % atvejų (Castell ir kt., 2025).

Kur rasti žmogišką pagalbą

Kad padėtų tvarkant bylą, Prancūzijoje veikia du vietos tinklai: savivaldybių socialinės veiklos centrai padeda parengti paraiškas, o šeimos išmokų kasų socialiniai darbuotojai tą patį daro jų mokamoms išmokoms (service-public.gouv.fr).

Dėl negalios maisons départementales des personnes handicapées (MDPH) lydi paraiškas ir vertina situacijas (service-public.gouv.fr). Dėl RSA bylą galima pateikti ir departamento įgaliotai asociacijai (service-public.gouv.fr).

Viešasis « solidarité à la source » projektas laikosi tos pačios logikos kaip meta-analizė: iš anksto užpildyti RSA ir prime d’activité gavėjų ketvirtines pajamų deklaracijas - daugiau nei 6 milijonų žmonių - iš administracijai jau žinomų duomenų (solidarites.gouv.fr).

Aida įsitraukia pirmajame etape, simuliacijos: parodyti teisę ir parengti dokumentus. Programėlė apšviečia ir veda; lemiamas vaidmuo lieka žmogiškai pagalbai, kurios išmatuotas poveikis susitikime siekia +29 % (Castell ir kt., 2025).